Vieno svarbiausių gyvenimo apsisprendimų kryžkelėje: pirkti nuosavą būstą ar nuomotis?

4 min

2018 / 08 / 04

Broker Tomas Paulaitis

Vieno svarbiausių gyvenimo apsisprendimų kryžkelėje: pirkti nuosavą būstą ar nuomotis?

Paskutinį kartą paspaudus ranką buvusiam studentų bendrabučio kambariokui, atsikėlus iš mažesnio miestelio darbo tikslais ar pradėjus sukti šeimos lizdelį atskirai nuo tėvų, horizonte iškyla dilema, tiesiogiai įtakojanti gyvenimo kokybę: atsiduoti banko malonei ir leistis į nuosavo būsto paieškas (tie, kurie turi sukaupę reikiamą sumą, dažniausiai neabejoja, jog geriausia investicija – nekilnojamasis turtas) ar pasiryžti gyventi pagal kažkieno diktuojamas taisykles ir pasiimti nuomojamo būsto raktus?

Faktas, jog nėra nieko geriau už savą būstą, o nuomos kainos gerokai ūgtelėjo ir kol kas nesiruošia mažėti, perša akivaizdžią išvadą, tačiau susidaryti išankstinės nuomonės nederėtų: abu variantai turi tiek pliusų, tiek ir minusų, o galutinį sprendimą priimti galima prieš tai įvertinus visas aplinkybes.

Skaičiai kalba patys už save: 1-0 nuosavo būsto įsigijimo naudai

Jei esate aktyviose gyvenamojo būsto paieškose, neabejotinai žinote, jog jau kuris laikas komerciniai bankai siūlo rekordiškai žemą palūkanų normą, o, tuo tarpu, būsto nuomos kainos siekia neregėtas aukštumas. Jei už 70 kv. metrų būstą sostinėje (100 000 eur vertės butas Pašilaičiuose), pasiėmus paskolą 30 metų laikotarpiui, mokama 260 eurų mėnesinė įmoka, tai nuomotojai už analogišką variantą prašo atseikėti apie 450 eurų per mėnesį. Tai – ne vienetinis atvejis, o šių dienų tendencija.

Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 2016 metais SEB banko klientai būsto paskolos įmokai skyrė vidutiniškai 180 eurų, „Swedbank“ – 234 eurus, o DNB – 200 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog vidutinė nuomos kaina didžiuosiuose Lietuvos miestuose siekia apie 380 eurų per mėnesį, pats metas nertis į aktyvias nuosavo būsto paieškas ir, radus poreikius atitinkantį variantą, pasibelsti į banko duris.

Patikslinsime: mokėdami įmokas bankui, jūs investuojate į savo turtą, tuo tarpu pinigai nuoma tėra išlaidos į gyvenimą čia ir dabar.

Jei turite finansines galimybes savo jėgomis padengti visą būsto kainą, dvejonių neturėtų likti. Ekonomistai paskaičiavo, jog tokiu atveju nuosavo būsto įsigijimas atsiperka per 6-7 metus.

Būsto paskolų gavėjų kiekis didžiuosiuose miestuse auga, tačiau ne visi žmonės linkę aklai pasitikėti sausais skaičiais – kankina abejonės dėl ateities. Kas, jei palūkanų norma gerokai šoktels, o gaunamų pajamų sumažės ar šių apskritai neliks?

Bankai, analizuodami pateiktą būsto paskolos paraišką, vertina ir kliento mokumo galimybes atėjus „juodiems laikams“, tačiau, pasak ekonomistų, ir pats asmuo turėtų žvelgti toliau į ateitį. Rekomenduojama bent kelis mėnesius pagyventi imituojant situaciją, atsirandančią pasiėmus būsto paskolą: 30-40 proc. visų pajamų (tiek turėtume skirti mėnesinei paskolos įmokai) „užšaldykite“ ir įvertinkite, kaip tai įtakoja jūsų gyvenimo kokybės pokyčius.

Įvertinkite, ar būtumėte pajėgus mokėti išaugusias įmokas bei kaip situacija pasikeistų netekus pajamų šaltinio. Atsižvelkite į tai, jog būsto įsigijimas neatsiejamas ir nuo „biurokratinių“ išlaidų – būsto vertinimas, sutarties administravimas, išlaidos notarui ir kita.

Apsispręsti padeda ir subjektyvūs niuansai

Sunku būtų rasti taip racionaliai mąstantį žmogų, kurio sprendimą, pirkti ar nuomotis būstą, įtakotų vien „sausi“ skaičiai. Toks elgesys, priimant vieną svarbiausių sprendimų gyvenime, ir nebūtų teisingas. Yra eilė kitų faktorių, kuriuos, atsižvelgus į savo situaciją, privalu įvertinti.

• Nuosavas būstas suteikia galimybę susikurti pageidaujamą interjerą – sienų ar grindų apdaila, spalvos, baldai ar net gerokai kardinalesni pokyčiai. Būsto nuomininkai dažniausiai tokios privilegijos neturi (jei šeimininkas paliko ant sienos kabėti kilimą, vadinasi šio liesti ir nevalia!) ir, tiesą sakant, dažnai net nenori: kam investuoti pinigus bei laiką į objektą, kuris nėra tavo?

• Nusipirkus būstą, neapsiribosite fiksuota mėnesine įmoka: natūralu, jog daiktai genda, lūžta ar tiesiog nusidėvi. Tačiau tai – investicija į savą turtą ir savo gyvenimo kokybės gerinimą. Tuo tarpu būsto nuomininkai, kažką dėl savo kaltės sugadinę, yra priversti padengti padarytą žalą ir patiria finansinius nuostolius.

• Nors būstas, įsigytas su banko paskola, tik sąlyginai yra kliento nuosavybė, tačiau neabejotinai garantuoja didesnį saugumą nei nuomos atveju. Bankas areštuoti įsigytą turtą gali tik tada, kai klientas nevykdo prisiimtų finansinių įsipareigojimų, tuo tarpu nuomojamo buto šeimininkas, jei nesate pasirašė būsto nuomos sutarties („šešėlinė“ nuomos rinka mūsų šalyje klesti), gali liepti išsikelti ne vien dėl tokių objektyvių veiksnių, kaip skolos, bet ir dėl paties menkiausio konflikto, nesusijusio su nuomos santykiais.

• Bene pagrindinis privalumas, dėl kurio patraukli būsto nuoma – mobilumo galimybė. Tai itin aktualu Vakarų Europoje, kurios gyventojai nėra linkę prisirišti prie vienos vietos ir, net sulaukę vyresnio amžiaus, nemato būtinybės turėti savą kampą. Lietuviams nuo seno būstas siejasi su tvirtu pagrindu po kojomis, tačiau globalaus pasaulio tendencijos neaplenkė ir mūsų. Gavus darbo pasiūlymą kitoje vietoje ar tiesiog panorėjus pakeisti aplinką, užtenka susirasti kitą nuomos variantą ir atiduoti raktus šeimininkui. Tuo tarpu nuosavas būstas siejamas su didesniu pastovumu.

Aišku, tai nereiškia, jog esate pririšti prie vienos vietos. Populiarėja tendencija, kai žmonės, įsigiję būstą, dėl tam tikrų priežasčių jame negyvena, o užsiima nuoma. Prisiminus jau aptartą faktą, jog dažniausiai nuomos kaina yra didesnė už mėnesinę įmoką bankui, toks variantas finansiniu atžvilgiu atsiperka.

• Galbūt pasirodys keista, tačiau didžiausiu nuosavų būstų savininkų (gyvenančių ne individualiuose namuose, bet daugiabučiuose ar kotedžuose) galvos skausmu tampa ne bankų priminimai apie vėluojančią sumokėti įmoką, o...kaimynai.

Jei šių elgesys neigiamai veikia jūsų gyvenimo kokybę, nuomojantis butą užtenka persikelti. Turint savą būstą, teks kur kas labiau pasukti galvą, kaip rasti tarpusavio kompromisą.

Norint išvengti tokios situacijos, kaimynystės faktoriaus svarba, svarstant dėl konkretaus gyvenamojo objekto įsigijimo, neturėtų būti nuvertinta.

Akivaizdu, jog finansiškai šiuo metu kur kas labiau apsimoka įsigyti nuosavą nekilnojamąjį turtą (net ir su banko paskola) nei naudotis būsto nuomos galimybe. Ir, pasak specialistų, tendencijos artimiausiu laiku keistis neturėtų.

Aišku, prieš tai turite išanalizuoti abi galimas alternatyvas (pirkimo ir nuomos) bei palyginti šias su savo realia finansine situacija, poreikiais ir ateities planais.

Share

I will help with all of the real estate matters.